Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo idėja

Kiek yra žinoma, istorija nežino tariamosios nuosakos. Todėl vietoj minčių apie praeitį, pažiūrėsime į dabartį ir ateitį.

Du kruvini pasauliniai karai atnešė buvusiai Abiejų Tautų Respublikai (ATR) netikėtų padarinių ir net naudos. Pagrindinis stebuklas - nualinti Rusija ir Vokietija nustojo tiesiogiai kontroliuoti šį kraštą.

Tiesa, pačios Abiejų Tautų Respublikos taip pat jau nebėra. Jos vietoje atsirado 5 nacionalinės valstybės: Baltarusija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Ir jeigu mes sujungsime šiuos gabalėlius į "Naująją Abiejų Tautų Respubliką" (NATR), tai su nuostaba aptiksim, kad jos teritorija padidėjo beveik dukart - nuo 733 500 (1772 m.) iki 1 253 696 kv.km. (dabar). Atrodo, kaip neįmanoma geopolitinė pergalė! Bet nepanaudota ir todėl beprasmė.

Aš įsitikinęs, jog Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo idėja dar atsiras. Bet graičiausiai, jau bus per vėlu: arba Berlinas pradės Silezijos susigrąžinimą, arba Maskva pradės Ukrainos naikinimą ar Baltarusijos prisijungimą...

Tačiau tarkime, jog mūsų valstybių tautos nusprendė tuoj pat susijungti į ATR. Ir štai ką mes galėtume gauti:

Valstybė	Gyventojai	%	Plotas, kv.km.	%	BVP* (mlrd.$)	%
Baltarusija	9 489 000	10%	207 600	17%	119 554	10%
Latvija	2 231 503	2%	64 589	5%	32 346	3%
Lietuva	3 366 357	3%	65 200	5%	52 749	4%
Lenkija	38 138 000	38%	312 679	25%	685 594	58%
Ukraina	45 999 934	46%	603 628	48%	294 564	25%
Naujoji Abiejų Tautų Respublika	99 224 794	100%	1 253 696	100%	1 184 807	100%

* - BVP – Bendrasis vidaus produktas už 2009 metus, apskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą.

Palyginimui:

Vokietija - 82 060 000 gyventojų, 357 022 kv.km., 2 806 987 mlrd. $
Rusija-141 903 979 gyv., 17 075 400 kv.km., 2 216 390 mlrd. $

Trumpos išvados būtų tokios – su ATR būtų priversti skaitytis du jos istoriniai priešai. Ateinančioje neišvengiamoje konfrontacijoje mes galėtume pagaliau remtis savo jėgomis, o ne tariamais Budapešto pažadais. Iš viso, apie Europos "garantijų" vertę gali papasakoti lenkai – remiantis 1939 m. anglų-prancūzų "pagalbos" pavyzdžiu.

Žinoma, geriau būtų neprieti iki ginkluotos konfrontacijos su Rusija ir Vokietija. Ypač su branduoline Rusija. Čia reikia atsižvelgti į visus faktorius – pradedant nuo rusakalbės bendruomenės teisių ir baigiant Kaliningrado klausimu.

Be išorinių iššūkių bus ir vidinių pavojų. Pirmiausia, tai kai kurių specifinių regionų, panašių į Vilnios kraštą, problema. Religinį klausimą taip pat reikėtų turėti omeny, nors jis ir nėra dabar toks aštrus, kaip XVII a. Dauguma ATR tikinčiųjų buvo Romos katalikais, stačiatikių – mažiau nei 40%, protestantai ir unitai sudarė akivaizdžią mažumą.

Naujoji valstybė turės didelį ekonominį potencialą: su trilijono BVP ne pro šalį būtų ir nuosavus palydovus į kosmosą leisti. Be to – turtingi naudingųjų iškasenų telkiniai, įvairi pramonė, derlingos žemės, išėjimas į dvi jūras, beveik viso tranzito Rytai-Vakarai kontroliavimas ...



Bet ekonomikos problemos – ko gero, pagrindinė kliūtis normaliam Naujosios Abiejų Tautų Respublikos funkcionavimui. Ar sutiks labiau išsivystę Vakarų regionai vilkti ant savęs atsilikusius Rytus? Ar sugebės ATR padidinti savo BVP nors dukart, kad galėtų varžytis su galingais kaimynais?

Išspręsti įvardytas problemas gali tik lanksti valdymo sistema, kuri derina ir centralizaciją, ir savivaldą. Na jūs jau supratote – aš apie savo mėgstamą monarchiją. Tik karalius (imperatorius?) gali suteikti valstybei reikiamą pastovumą ir garantuoti mūsų laisvės.

Istorija neturi tariamosios nuosakos. Futuristinės prognozės taip pat nedaug kainuoja. Bet jeigu keli žmonės su tikėjimu širdyse siekia konkrečios ateities, Dievas jiems padeda.

Naujosios Abiejų Tautų Respublikos ekonomika

Skaitytojui gali kilti pagrįstas klausimas: o ką Naujoji Abiejų Tautų Respublika gali pasiūlyti savo tautoms, išskyrus romantiką ir dvasiškumą? Pasistengsiu atsakyti ekonomikos atžvilgiu, juo labiau, kad tai yra mano profesinė specializacija.

Pasibaigus šaltajam karui galingieji kaimynai greitai paklupdė buvusios Abiejų Tautų Respublikos ekonomiką. Iš vienos pusės, Rusija traukia didžiulius pinigus už energijos nešiotojus (tarp kitko, Rusijos telkinius kitados išeksploatuodavo visa SSRS). Iš kitos pusės, Europos Sąjunga naikina mūsų pramonę, energetiką ir žemės ūkį – kad būtų patogiau mums įsiūlyti savo prekes ir paslaugas. Štai CŽV importo ir eksporto duomenys už 2009 m. milijardais dolerių:

Valstybė	Importas	Eksportas	Prekybos balansas	Išorinė skola
Baltarusija	22,400	18,040	-4,360	17,08
Latvija	8,849	6,721	-2,128	38,01
Lietuva	15,630	14,680	-0,950	36,43
Lenkija	141,700	134,700	-7,000	201,20
Ukraina	45,580	41,490	-4,090	88,92
Naujoji Abiejų Tautų Respublika	234,159	215,631	-18,528	381,64

Bendroji išorinė skola yra palyginti nedidelė, tos pačios Vokietijos ar Norvegijos skola yra žymiai didesnė. Tačiau, skirtingai nuo jų, VISOS Naujosios Abiejų Tautų Respublikos valstybės turi neigiamą užsienio prekybos balansą. Stulpelis "Balansas" negailestingai rodo, kad mūsų valstybės greitais žingsniais žygiuoja prie bankroto, o visas kraštas apskritai praranda beveik 20 milijardų dolerių kasmet!

Bet ar gali būti kitaip, kai mums neduoda dirbti, gaminti prekes ir jas pardavinėti? Pavyzdžiui, Europos Sąjunga negaili spalvoto popieriaus, kad pas pribaltus želtų laukai ir būtų likviduota energetika. Rusija blokuoja naftotiekius, kad sustotų naftos perdirbimo įmonės ir bankrotuotų gamyklos. Tuo pačiu metu abu monstrai užsiima ekonominiu šantažu ir labai nenoriai leidžia mūsų produkciją į savo rinkas - pavyzdžiui, rusams skanesnė yra brazilietiška mėsa, negu lenkiška. Galiausiai mūsų bedarbių armijos turi emigruoti ir ant savo kupros kelti Rusijos ir Europos ekonomiką, kol nuosava Tėvynė nyksta skurde...

Atskirai ne viena mūsų krašto valstybė iki šiol neišsikapanojo iš šitos pasigailėtinos būsenos, ir nėra jokių prielaidų permainoms. Juk nei Briuseliui, nei Vašingtonui, nei Maskvai mūsų gerovė ir saugumas yra absoliučiai neįdomūs. Ir tai normalu! Skųstis ant jų - reikštų prilygti haitiečiams, kurie skundžiasi maža pagalba.

O dabar pagrindinis klausimas: ar padės Naujoji Abiejų Tautų Respublika susidoroti su šiomis problemomis? Aš manau, jog be abėjo taip – nes tik mes patys galime žymiai sau padėti.

Pradžiai - šokas: bendrame importe (234 mlrd.$ - žr. lentelę prieš tai) prekyba tarp Abiejų Tautų Respublikos valstybių nesiekia net 20 milijardų!

Aš manau, jog tai yra įžūlus nusikaltimas prieš mūsų tautas. Akivaizdžiai, jog tik vidinės prekybos optimizacijos dėka Naujoji Abiejų Tautų Respublika gali pasiekti teigiamą mokėjimų balansą.

Bet tai tik pirmas žingsnis. Dar kartą su CŽV pagalba išanalizuokime, iš kokių valstybių Abiejų Tautų Respublika importavo daugiausiai 2008 metais:



Mes matome, kad 42% pareina iš Rusijos ir Vokietijos. Tai yra mūsų kraštas kasmet iš savo kišenės moka 92 mlrd. $ ... dviem savo istoriniams priešams! Mano nuomone, tai yra valstybinio saugumo klausimas, be to ypatingo svarbumo klausimas. Ką Abiejų Tautų Respublika galėtų čia pakeisti?

Dėl Rusijos importo:

1) Šildymo poreikiams tenkinti skubiai pakeisti Rusijos naftą ir dujas Lenkijos ir Ukrainos anglimi.
2) Nedaryti kvailysčių, statant naujas AES, nes Ukrainos AES ir HES gali patenkinti viso krašto elektroenergijos poreikius.
3) Perorientuoti mašinų gamintojus į Ukrainos juodąją metalurgiją.
4) Visas kraštas turi užsiimti perspektyviais projektais: vėjo energetika ir sieros vandenilio gavyba Juodojoje jūroje.

Dėl Vokietijos importo:
1) Importo pakeitimas nuosava produkcija.
2) Baigtųjų gaminių importo draudimas.
3) Vien tik technologijų importas.
4) Importo diversifikacija kitų Europos valstybių lėšomis.

Kai kurių veidas persikreipė, išgirdus žodžius "importo pakeitimas"? Taip, aš pabrėžiu: šiame etape Abiejų Tautų Respublikai tiesiog reikalinga gerai apgalvota autarkija. Tuo labiau, jog mes nesame tinginiai, kvailiai ar berankiai. Jeigu netikite - tyrinėkite ekonominį Naujosios Abiejų Tautų Respublikos žemėlapį. Jis yra padarytas remiantis dar sovietų duomenimis, nes nuo to laiko beveik niekas neprisidėjo (galite paspausti - 1,7 Mb):



Duosiu tik trumpą sąrašą tos pagalbos, kurią mes turime, bet nenaudojame su abipuse nauda:

- Visas sunkiosios ir lengvosios pramonės spektras, laivų statyba, lėktuvų ir net raketų, šiuolaikinių lengvujų automobilių, sunkvežimių, autobusų, traukinių, komunalinės, žemės ūkio, sandėlio technikos gamyba, įvairi cheminė, statybinė, optinė ir medžių apdirbimo pramonė.
- Derlingiausi Europoke juodžemynai, galvijų auginimas, žuvininkystė, didžiuliai girynai.
- Įvairios naudingosios iškasenos – tik naftos ir spalvotųjų metalų stoka.
- Aukštos kvalifikacijos intelektualieji kadrai (ko tik verta viena ofšoro programavimo rinka), darbštūs darbininkai ir valstiečiai.
- Kol kas nesunaikintas mokslas ir karinės pramonės kompleksas.
- Ir pagaliau, Baltijos ir Juodosios jūros paplūdimiai, Krymo ir Karpatų kalnai, Baltarusijos miškai ir ežerai, pačiu Dievu skirti turizmui ir sveikatos gerinimui.

Mums lieka tik pasinaudoti šiuo turtu, optimizuoti ir sujungti ekonomiką į vieną organizmą. Tai gali padaryti tik bendras aukščiausias Gaspadorius, kuris privers oligarchus rūpintis ne tik savo pinigine, bet ir bus patikimu garantu užsienio investuotojams.

Be to, bendras Monarchas-Gaspadorius išplėtos bendruosius valstybinius perspektyvius projektus, sutelks finansinį, mokslo, žmoniškąjį ir pramonės potencialą į jų sprendimą. Ant paviršiaus guli tokie dalykai, kaip:

1) automobilių, geležinkelio, jūros, upių, vamzdynų, elektros, oro ir informacijos kanalų Vakarai-Rytai ir Šiaurė-Pietūs statyba su specializuota infrastruktūra ir servisu. Mūsų kraštas neturi kliūdyti tranzitui, o atvirksčiai, visomis jėgomis jam padėti – juk tai vienas pagrindinių valiutos įplaukų šaltinių.
2) Alternatyvioji energetika ir kitos importo pakeitimo programos.
3) Bendrų mokslo centrų kūrimas, investicijos į fundamentalią ir taikomąją sritis.
4) Atsilikusių ūkio šakų, medicinos, švietimo modernizacija ir diferenciacija.
5) Efektyvių ūkio ir valstybės vadybininkų paruošimas.

Šie ir kiti projektai taptų mūsų ekonomikos lokomotyvu, duotų darbą šimtams, tūkstančiams žmonių, o ateityje taptų pastovių valstybinių pajamų šaltiniu.

Tai, ką aš rašau – nėra joks atradimas. Visa tai buvo akivaizdu daugeliui žmonių dar 80-ų metų pabaigoje. Zenon Pazniak tada vadino šį projektą BJS (Baltijos-Juodosios jūrų sąjunga). Nuo to laiko du dešimtmečiai buvo sugaišti veltui – du geriausi dešimtmečiai, kol Rusija ir Vokietija buvo pernelyg silpnos, kad galėtų kištis į mūsų reikalus. Dabar pasaulinė krizė, galbūt, duoda mums dar vieną progą. Nepraleisti jos – mūsų tikslas.



Šaltinis: aliaks

Latviešu	Gyventi drauge -	Па-беларуску
Lietuviškai		По-русски
Polska	mūsų likimas	Українською